KUPIŠKIO MENO MOKYKLOS

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

 

  1. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

  1. Mokinių mokymosi pasiekimų  ir pažangos vertinimo tvarkos aprašas (toliau -Aprašas) skirtas apibrėžti mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą meno mokykloje.
  2. Aprašas parengtas remiantis mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2004-02-25 įsakymu  Nr. ISAK – 256.
  3. Apraše aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, bendrieji vertinimo principai ir nuostatos, vertinimas ugdymo procese ir baigus programą, vertinimo dalyvių vaidmuo.
  4. Vertinimo tvarką grindžia meno mokyklos ugdymo turinį reglamentuojantys dokumentai: meno mokyklos nuostatai, neformaliojo ugdymo programos.

 

  1. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

  1. Vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei.
  2. Vertinimo uždaviniai:

6.1. padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus;

6.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;

6.3. suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos;

6.4. nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokinių poreikius atliepiančią pagalbą.

 

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

 

  1. Vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais, atitinkančiais ugdymo(si) tikslus.
  2. Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios ir supratimas, bendrieji ir dalyko gebėjimai, vertybinės nuostatos ir elgesys.
  3. Vertinimas, skirtas padėti mokytis – mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti.
  4. Vertinama individuali mokinio pažanga (ideografinis vertinimas) – mokinio dabartiniai pasiekimai lyginami su ankstesniaisiais. Vengiama  lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje.
  5. Vertinimas pozityvus ir konstruktyvus – vertinama tai, ką mokinys jau išmoko, nurodomos spragos ir padedama jas ištaisyti.
  6. Vertinimas atviras ir skaidrus – su  mokiniais tariamasi dėl vertinimo kriterijų ir procedūrų, vengiama pernelyg didelio vertinimo formalizavimo.
  7. Vertinimas objektyvus ir veiksmingas. Vertinimas pritaikomas pagal mokinių poreikius ir galias, pasiekimus ir daromą pažangą.
  8. Vertinimas informatyvus – pažymys naudojamas mokinių pasiekimų formaliajam įvertinimui.
  1. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE

 

  1. Vertinimą ugdymo procese sudaro du vienas kitą sąlygojantys formaliojo ir neformaliojo vertinimo tipai:

15.1. formuojamasis (neformalusis) vertinimas padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, šis vertinimas nesiejamas su pažymiu, jo tikslas yra ne kontroliuoti, o padėti mokytis;

15.2. diagnostinis (formalusis) vertinimas naudojamas siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, baigus (ar prieš pradedant kitą) temą ar kurso dalį, kursą, siekiant nustatyti mokymosi stipriąsias puses ir spragas, numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus. Mokytojas, atsižvelgęs į vertinimo tikslą, parenka tinkamus diagnostinio vertinimo būdus, užduoties apimtį, laiką, vertinimo informacijos pateikimo formą; šis vertinimas siejamas su pažymiu;

15.3. apibendrinamasis (formalusis) norminio tipo vertinimas naudojamas baigus kurso dalyko programą. Jo rezultatai fiksuojami pažymiu 10 balų  ir įskaitine sistema.

  1. Vertinimo ir įsivertinimo formos:

16.1. neformaliojo vertinimo: apibendrinimas, pastabos, rekomendacijos, komentarai;

16.2. formaliojo vertinimo: kontrolinė pamoka, akademinis koncertas, akademinis atsiskaitymas  (pusmečių pabaigoje),  įskaita (per mokslo metus),  patikra ir baigiamasis  egzaminas:

16.2.1. kontrolinė pamoka- tai uždara mokinio meninių  įgūdžių ir gebėjimų patikrinimo forma. Kontrolinę pamoką stebi ir vertina 10 balų sistemoje mokantysis mokytojas, bei vienas ar keli mokytojai. Galutiniam įvertinimui vedamas visų vertinusių mokytojų siūlomų balų vidurkis;

16.2.2. akademinis koncertas- tai vieša mokinio žinių, įgūdžių ir gebėjimų patikrinimo forma. Akademinį koncertą  gali stebėti mokinio tėvai, artimieji, draugai. Akademiniai koncertai, atsižvelgiant į mokytojo parengtą dalyko programą ir mokyklos tų metų ugdymo planą, gali būti vykdomi vieną arba  du ir daugiau  kartų į metus.  Akademinį koncertą stebi  direktoriaus pavaduotoja ugdymui, skyriaus vedėja, instrumento  mokytojas ir kiti mokytojai. Pirmiausia save  vertina  pats mokinys ir mokytojai, o galutiniam įvertinimui yra  visų vertinančių mokytojų siūlomų balų vidurkis;

16.2.3. akademinis atsiskaitymas- uždara mokinio žinių, įgūdžių ir gebėjimų patikrinimo forma. Akademiniai atsiskaitymai , atsižvelgiant į mokytojo parengtą dalyko programą ir mokyklos tų metų ugdymo planą, gali būti vykdomi vieną arba  du kartus į metus. Akademinį atsiskaitymą stebi ir vertina mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtinta vertinimo komisija, kurią sudaro direktoriaus pavaduotoja ugdymui ar skyriaus vedėjos, instrumento mokytojas, kiti mokytojai. Galutinis įvertinimas yra visų vertinusių komisijos narių balų vidurkis.

16.2.4. įskaita- tai uždara mokinio žinių, įgūdžių ir gebėjimų patikrinimo forma.  Grupinius  užsiėmimus lankančių mokinių gebėjimus   vertina mokantysis mokytojas, individualius užsiėmimus lankančių mokinių gebėjimus vertina mokantysis mokytojas ir keli mokytojai. Galutiniam įvertinimui turi įtakos mokinio pastangos, pamokų lankomumas ir darbas jose;

16.2.5. perklausa- tai uždara mokinio žinių, įgūdžių ir gebėjimų patikrinimo forma, ruošiantis mokyklos baigiamiesiems egzaminams. 6-7 klasėje per mokslo metus būna 4-6 perklausos.  Paskutinės perklausos metu , mokinys baigiamųjų egzaminų programą atlieka mintinai. Neįvykdęs šių reikalavimų , mokinys nedalyvauja baigiamajame egzamine. Perklausoje vertinimas yra neformalus-  apibendrinimas, pastabos, rekomendacijos, komentarai. Perklausą  stebi  mokyklos direktorius ar direktoriaus pavaduotoja ugdymui,  skyriaus vedėja, instrumento  mokytojas ir kiti mokytojai.

16.2.6. patikra- tai vieša mokinių  žinių ir įgūdžių bei gebėjimų patikrinimo forma. Ji  vykdoma baigus pradinio ugdymo programą  t.y. 3 klasės II pusmečio pabaigoje. Patikrą stebi ir vertina mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtinta vertinimo komisija, kurią sudaro direktoriaus pavaduotoja ugdymui ar skyriaus vedėjos, instrumento, dalyko  mokytojas, kiti mokytojai. Galutinis įvertinimas yra visų vertinusių komisijos narių balų vidurkis;

16.2.7. baigiamasis  egzaminas-tai uždara mokinio  žinių, įgūdžių ir gebėjimų patikrinimo forma. Jis vykdomas baigiamosioms klasėms mokslo metų pabaigoje. Baigiamąjį egzaminą stebi ir vertina mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtinta baigiamojo egzamino komisija  kurią sudaro, mokyklos direktorius,  direktoriaus pavaduotoja ugdymui, skyriaus vedėjos, instrumento  mokytojas ir gali būti pakviestas  aukštesnės muzikinio ar meno ugdymo įstaigos pedagogas. Galutiniam įvertinimui vedamas visų komisijos narių siūlomų balų vidurkis.

 

  1. VERTINIMO ORGANIZAVIMO TVARKA

 

  1. Mokiniai vertinami pagal mokykloje patvirtintus grojimo instrumentu, muzikos rašto ir kultūros pažinimo bei solfedžio, muzikos istorijos, chorinio dainavimo ir vokalinių ansamblių bei dailės vertinimo kriterijus.
  2. Lankančių muzikos skyrių mokinių pagrindinio instrumento, antrojo instrumento, dirigavimo, muzikos rašto ir kultūros pažinimo, solfedžio, muzikos istorijos pasiekimai ir pažanga vertinama 10 balų sistema.
  3. Lankančių muzikos skyrių mokinių, pasirinkusių  vokalo pamokas,  pasiekimai ir pažanga vertinama įskaita (įskaityta arba neįskaityta).
  4.   Lankančių muzikos skyriaus mokomuosius kolektyvus mokinių pasiekimai ir pažanga vertinama atsižvelgiant į mokytojo parengtą dalyko programą : 10 balų sistema arba įskaita.
  5. Lankančių muzikos skyriaus jaunučių ir jaunių chorą mokinių pasiekimai ir pažanga vertinama įskaita (įskaityta arba neįskaityta).
  6. Išplėstinio muzikinio ugdymo programos mokinių pasiekimai ir pažanga vertinama atsižvelgiant į mokytojo parengtą dalyko programą : 10 balų sistema arba įskaita.
  7. Profesinės linkmės muzikinio ugdymo programos mokinių pasiekimai ir pažanga vertinama 10 balų sistema.
  8. Muzikinės saviraiškos ugdymo programos mokinių pagrindinio instrumento ir muzikos istorijos pasiekimai ir pažanga vertinama 10 balų sistema, solfedžio pasiekimai ir pažanga vertinama įskaityta (įskaityta arba neįskaityta).
  9. Lankančių dailės skyrių mokinių pasiekimai ir pažanga vertinama 10 balų sistema.
  10. Jeigu mokinys nelankė daugiau negu pusė pamokų ir neturi nei vieno įvertinimo, mokinys neatestuojamas.
  11. Mokinių darbus, pasirodymą atsiskaitymo metu aptaria ir vertina direktoriaus įsakymu paskirta vertinimo komisija.
  12. Kiekvienas mokinys, pagal ugdymo planą, groja salėje akademiniuose atsiskaitymuose ar akademiniuose koncertuose ne mažiau du kartus per metus.
  13. Atsiskaitymai organizuojami I pusmečio eigoje ir II pusmečio pabaigoje perklausų, įskaitų, atsiskaitymų, koncertų forma, pagal dalykų mokymo programoje numatytus reikalavimus.
  14. Mokiniai pasirodę festivaliuose, koncertuose, konkursuose, eksponavę savo darbus parodose, dalyvavę pleneruose skatinami įvairiomis formomis (mokytojo, mokyklos direktoriaus padėka ir t.t.). Mokiniai dalyvavę konkursuose, to pusmečio atsiskaitymuose pasirodyti neprivalo.
  1. Mokinių pasiekimai, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami pusmečiais, išvedant pusmečių, o metų pabaigoje – metinius vertinimus.
  2. Pažymys vedamas iš visų atsiskaitytų to pusmečio kūrinių vidurkio. Metinis pažymys vedamas iš I ir II pusmečio vidurkio.
  3. Mokiniai baigę pagrindinio muzikinio ugdymo programą, įvykdę programinius reikalavimus ir įvertinti teigiamais balais, laiko baigiamuosius egzaminus (solfedžio ir pagrindinio instrumento).
  4. Baigus pradinio arba pagrindinio ugdymo programą, mokinių pasiekimus vertina direktoriaus įsakymu paskirta vertinimo komisija.
  5. Baigus pradinio muzikinio ugdymo programą galutinis balas yra patikros. Jeigu skirtumas tarp patikros ir metinio pažymio yra du ir daugiau balo, vedamas pažymių vidurkis. Baigus pagrindinio muzikinio ugdymo programą galutinis balas yra egzaminų. Jeigu skirtumas tarp egzaminų ir metinio pažymio yra du ir daugiau balo, vedamas pažymių vidurkis. Galutinis pažymys įrašomas į programos baigimo pažymėjimą.
  6. Dailės skyriuje kiekvieno pusmečio pabaigoje mokiniai pristato savo darbus, juos vertina klasės mokytojas ir direktoriaus įsakymu paskirta vertinimo komisija.
  7. Baigus pradinio arba pagrindinio ugdymo programą dailės skyriuje baigiamojo darbo gynimo balas yra galutinis, jis įrašomas į programos baigimo pažymėjimą. Baigiamąjį darbą vertina direktoriaus įsakymu patvirtinta komisija.
  8. Jei mokinys dėl ligos nelankė mokyklos mėnesį, ugdymo programa palengvinama mokytojo nuožiūra, atsižvelgiant į mokinio individualius gebėjimus.
  9. Nuo perklausų, įskaitų, egzaminų mokiniai gali būti atleidžiami dėl rimtų priežasčių meno mokyklos direktoriaus leidimu.
  10. Neišlaikius muzikos instrumento, solfedžio baigiamojo egzamino jį galima laikyti vieną kartą pakartotinai.
  11. Susirgusiems egzaminų metu mokiniams, pritarus mokyklos tarybai, egzaminus galima nukelti iki rugsėjo 15 d.
  12. Neatvykus į atsiskaitymą ar egzaminą be pateisinamos priežasties, mokiniui rašomas neigiamas pažymys.
  13. Pradinio muzikinio ugdymo 3 klasės ir pagrindinio muzikinio ugdymo 4, 5, 6, 7 klasių mokiniams, metų pabaigoje turintiems iš pagrindinio instrumento ar solfedžio dalykų vieną neigiamą įvertinimą, aptarus mokytojų taryboje, suderinus su tėvais, rekomenduojama toliau mokytis pagal muzikinės saviraiškos ugdymo programą.
  14. Mokiniams baigusiems 2-3 klasę labai gerais ir gerais įvertinimais mokytojų tarybos sprendimu, siūloma rinktis papildomo instrumento programą. Mokytojų tarybos sprendimu, pageidaujant tėvams labai gerai ir gerai besimokantiems mokiniams antrą instrumentą galima rinktis ir nuo 2 klasės.
  15. Mokinių kėlimas  iš   vienos  programos  į  kitą,  kito  instrumento  ir   mokytojo pasirinkimas  vykdomas  mokytojų  tarybos  sprendimu, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus ir tėvų prašymus ir mokyklos galimybes.
  16. Mokinių  kėlimas  į  aukštesnes  klases,  mokyklos  baigimo  neformaliojo  vaikų švietimo pažymėjimų įteikimo klausimai sprendžiami mokytojų taryboje.
  17. Mokiniai, turintys teigiamus metinius įvertinimus ir pradinio muzikinio ugdymo 1 – 2 klasėje  mokiniai turintys vieno dalyko nepatenkinamą įvertinimą, keliami į aukštesnes klases.
  18. Mokiniai, baigę pagrindinio muzikinio ugdymo programą, įvykdę programinius reikalavimus ir įvertinti teigiamais balais, laiko baigiamuosius egzaminus (solfedžio ir pagrindinio instrumento).
  19. Jei mokinys turi nepatenkinamus metinius įvertinimus iš 2 dalykų, tėvams rekomenduojama nutraukti mokinio mokymąsi meno mokykloje. Tėvams nesutikus, mokytojų taryboje svarstomas klausimas dėl mokinio išbraukimo iš mokinių sąrašų.
  20. Mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programą tik 10 balų įvertinimais, apdovanojami meno mokyklos direktoriaus pagyrimo raštais už labai gerą mokymąsi.
  21. Mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programą 9 ir 10 balų įvertinimais, apdovanojami meno mokyklos direktoriaus padėkos  raštais už gerą mokymąsi.
  22. Mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programą , aktyviai dalyvavę koncertinėje, konkursinėje veikloje, mokyklos renginiuose, apdovanojami meno mokyklos direktoriaus padėkos  raštais.
  23. Mokiniai, gerai ir labai gerai besimokę, stropiai lankę pamokas, aktyviai dalyvavę koncertinėje, konkursinėje veikloje, mokyklos renginiuose,  mokslo metų pabaigoje per Padėkos dieną apdovanojami  meno mokyklos direktoriaus padėkos raštais.

 

  1. GROJIMO MUZIKINIU INSTRUMENTU VERTINIMO KRITERIJAI

 

  1. Mokiniai grojimo muzikos instrumentu mokomųjų dalykų pamokose ir egzaminuose vertinami atsižvelgiant į muzikinių kūrinių atlikimo įgūdžius (teksto tikslumas, ritmas, techninės galimybės), muzikinių kūrinių suvokimą (forma, stilius, interpretacija), muzikavimo     išraiškingumą   (frazavimas,   dinamika, harmoninis girdėjimas):

10 (puikiai) –     kai kūrinys atitinka esamos klasės reikalavimus, grojama mintinai  be klaidų, reikiamam tempe, atskleistas kūrinio charakteris, tikslus intonavimas (styginiai, pučiamieji).

9 (labai gerai) – kai kūrinys 1-2 klasėmis žemesnius reikalavimus, grojama mintinai  be klaidų, reikiamam tempe, atskleistas kūrinio charakteris, tikslus intonavimas (styginiai, pučiamieji).

8 (gerai) –   kai kūrinys atliekamas be klaidų, mintinai, techniškai tvarkingai, tačiau nepakankamai atskleistas kūrinio charakteris.

7 (pakankamai gerai) – kūrinys atliekamas mintinai su neesminėmis klaidomis, nežymūs tempo neatitikimai, trūksta išraiškos.  Dėl pateisinamų priežasčių (dėl ligos, ilgam išvykus)  mokinys gali groti iš natų.  Jeigu kūrinys atliekamas iš natų, jis turi būti atliekamas be klaidų ir atskleistas kūrinio charakteris.

6 (patenkinamai) – kūrinyje teksto, ritmo klaidos, sustojimai, neatskleistas kūrinio charakteris. Mokinys,  dėl pateisinamų  priežasčių (dėl ligos, ilgam išvykus) – gali groti iš natų.

5 (pakankamai) –   kūrinys atliekamas iš natų, su klaidomis, ritminiais netikslumais,    dėl techninių priežasčių neatskleistas kūrinio charakteris.

4 (silpnai) –  neišmoktas kūrinys, jis grojamas iš natų, su klaidomis ir sustojimais, tačiau iš visumos galima įžvelgti mokinio norą atlikti užduotį.

3 (blogai) –  kūrinys neatliekamas nuo pradžios iki pabaigos.

2 (labai blogai) –   kai mokinys atsisako groti neturėdamas pateisinamos priežasties.

 

VII. MUZIKOS RAŠTO IR KULTŪROS BEI SOLFEDŽIO VERTINIMO KRITERIJAI

 

  1. Mokiniai muzikos rašto ir kultūros pažinimo bei solfedžio mokomųjų dalykų pamokose ir egzaminuose vertinami pagal keturių svarbiausių gebėjimų ( žinių ) įsisavinimą. Vertinamosios užduotys klasifikuojamos taip:

51.1.  intonavimas;

51.2.  melodinis diktantas;

51.3.  klausos analizė;

51.4.  teorinių žinių patikrinimas.

51.1. Intonavimo užduotys aprėpia muzikos pavyzdžių intonavimą  solfedžiuojant ar atliekant su tekstu. Intonavimo užduotims taip pat priskiriamas gamų, jų laipsnių, intervalų ir akordų dainavimas. Šių užduočių atlikimas vertinamas taip:

10 (puikiai) – visiškai tikslus, švarus visų garsų intonavimas ir nepriekaištingas muzikos pavyzdžių metroritminis atlikimas;

9 (labai gerai) – pavieniai nevisiškai tiksliai intonuojami garsai ir (ar) nepakankamai tikslus muzikos pavyzdžių cezūrų atlikimas ( neapgalvotas kvėpavimas );

8 (gerai) – keli netiksliai intonuoti garsai ir (ar) pavieniai metroritminiai netikslumai;

7 (pakankamai gerai) – nepakankamai švarus didesnės garsų grupės intonavimas, pavienės aiškios intonavimo klaidos. Metroritminio atlikimo visumai trūksta tikslumo;

6 (patenkinamai) – didžioji garsų dalis intonuojama nepakankamai švariai arba padaromos kelios aiškios intonavimo klaidos bei painiojami garsų pavadinimai. Metroritminiame atlikime pastebimos klaidos ir pavieniai stabtelėjimai;

5 (pakankamai patenkinamai) – beveik visi garsai intonuojami nepakankamai tiksliai arba padaroma nemažai aiškių intonavimo bei garsų pavadinimų klaidų. Metroritminiame atlikime daug klaidų, trukdančių suvokti pavyzdžio metrą;

4 (silpnai) – daug aiškių intonavimo klaidų. Daug ritminių klaidų ir stabtelėjimų;

3 (blogai) – beveik visi garsai intonuojami klaidingai;

2 (labai blogai) – užduotis neatliekama iki pabaigos.

51.2. Melodinio diktanto (vienbalsio, 8 taktų) vertinimo principas toks – ,,3” įvertinama tada, kai klaidingai užrašoma daugiau negu pusė diktantą sudarančių garsų. Pateikiamas orientacinis vertinimas, kai diktantas sudarytas iš 26-27 garsų (esant kitokiam diktanto garsų kiekiui, vertintojas turi lanksčiai pritaikyti kitą kiekvieną balą atitinkančių klaidų lentelę):

10 (puikiai) – ne daugiau kaip 1 klaida;

9 (labai gerai) – 2-3 klaidos;

8 (gerai) – 4-5 klaidos;

7 (pakankamai gerai) – 6-7 klaidos;

6 (patenkinamai) – 8-9 klaidos;

5 (pakankamai patenkinamai) – 10-11 klaidų;

4 (silpnai) – 12-13 klaidų;

3 (blogai) – 14-16 klaidų;

2 (labai blogai) – 17 ir daugiau klaidų.

51.3. Klausos analizės ir teorinių žinių vertinimui rekomenduojama taikyti testus. Klausos analizei grojama 10 intervalų ir akordų, kuriuos mokinys turi nustatyti bei užrašyti.

51.4. Teorinių žinių teste pateikiama 10 užduočių su 3-4 pateikiamais galimais atsakymo variantais. Vertinimo balas tiksliai atitinka teisingų atsakymų skaičių.

 

VIII. MUZIKOS ISTORIJOS VERTINIMO KRITERIJAI

 

  1. Muzikos istorijos pamokose vertinamas mokinių atsakinėjimas žodžiu, raštu, atliktos  muzikos klausymo užduotys ir testai:

10 (puikiai) – užduotys atliekamos tiksliai, be klaidų;

9 (labai gerai) – yra neesminių netikslumų ar suklydimų;

8 (gerai) – kai užduotis visiškai atlikta, tačiau yra keletas suklydimų ar klaidų;

7 (pakankamai gerai) – pakankamai gerai, kai atliktoje užduotyje yra keletas netikslumų ar klaidų;

6 (patenkinamai) – kai padarytos klaidos ar suklydimai leidžia suprasti užduoties rezultatą;

5 (pakankamai patenkinamai) – kai mokinys teisingai atliko pusę gautos užduoties;

4 (silpnai) – mokinys pusėje atliktos užduoties padarė neesminių klaidų, dėl kurių galima įžvelgti mokinio bandymus;

3 (blogai) – kai  užduoties atlikime surasti tik vieną teisingą atsakymą ar teisingą mintį;

2 (labai blogai)- kai negalima užduoties atlikime surasti bent vieno teisingo atsakymo ar teisingos minties;

1 (neatlikta užduotis) – neatliko užduoties, kai mokinys atsisakė atsakinėti ar nebandė atlikti užduoties neturėdamas pateisinančios priežasties.

 

 

  1. CHORINIO DAINAVIMO IR VOKALINIŲ ANSAMBLIŲ MOKOMŲJŲ DALYKŲ VERTINIMO KRITERIJAI

 

  1. Chorinio dainavimo ir vokalinių ansamblių pamokose vertinamas mokinių stambios formos kūrinių (miuziklo, muzikinės pasakos) ir dainų atlikimas:

10 (puikiai) – ypatingai tiksli intonacija, dikcija, sceninė išraiška. Koncertų metu programa atliekama mintinai;

9 (labai gerai) – ypatingai tiksli intonacija, dikcija, išraiška. Koncertų metu programa atliekama iš natų;

8 (gerai) – tiksli intonacija, dikcija, išraiška;

7 (pakankamai gerai) – yra sąlyginių intonavimo, dikcijos netikslumų. Išraiškingas kūrinio atlikimas;

6 (patenkinamai) – netiksliai intonuoja savo partiją, trūksta sceninės išraiškos;

5 (pakankamai patenkinamai) – nepilnai įsisavintas repertuaras, prasta intonacija, dikcija, mokinys gerai nemoka savo partijos, scenoje statiškas;

4 (silpnai) – dėl nesistemingo lankymo neįsisavino pusės programos;

3 (blogai) – dėl nesistemingo lankymo neįsisavino didesnės dalies programos;

2 (labai blogai) – neišmokta programa;

1 (neatlikta užduotis) – neatliko užduoties, kai mokinys atsisakė atsakinėti ar nebandė atlikti užduoties neturėdamas pateisinančios priežasties.

 

  1. DAILĖS SKYRIAUS VERTINIMO KRITERIJAI

 

  1. Mokiniai piešimo, tapybos, kompozicijos, grafikos, erdvinės plastikos, dailėtyros mokomųjų dalykų pamokose ir egzaminuose vertinami atsižvelgiant į meniškumą ir kūrybiškumą, originalumą, kompozicijų vientisumą, novatoriškumą, išraiškos priemonių išmanymą ir valdymą:

10 – puikiai atliktas darbas;

9 – labai gerai atliktas darbas;

8 – gerai atliktas darbas;

7 – gerai, su neesminiais trūkumais atliktas darbas;

6 – pakankamai gerai atliktas darbas;

5 – patenkinamai atliktas darbas;

4 – silpnai, su daug trūkumų atliktas darbas;

3 – nepatenkinamai atliktas darbas;

2 – blogai atliktas darbas;

1- labai blogai, visiškai neteisingai atliktas darbas.

 

 

 

 

PRITARTA

Kupiškio meno   mokyklos tarybos

2012-08-30  protokolo Nr.8 nutarimu

 

2016-10-11

Mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašas

(82.50 Kb)
Atsisiųsti